Manuka medaus istorija II dalis

1990-2020 m: nuo pigiausio krūmynų medaus iki pasaulinio prekės ženklo

Manuka medus šiandien laikomas vienu brangiausių komercinių medaus rūšių pasaulyje. Žinoma, egzistuoja nišiniai medūs, kurie gali būti brangesni už manuka medų, tačiau tokio medaus priešingai nei manuka surenkami kiekiai yra labai riboti. Manuka medaus populiarumo aušroje 1990-2005 m. medaus eksportas pradėjo orientuotis į JK, Japoniją, vėliau JAV, kur pradėjo jaustis Premium segmento medaus poreikis. Didėjant Manuka medaus paklausai buvo sukurta speciali kokybės vertinimo sistema – UMF (Unique Manuka Factor), skirta biologiniam aktyvumui įvertinti. Tačiau ši sistema turi ir trūkumų. Pirma, UMF daugiausia koreliuoja su metilglioksalio kiekiu, nors antibakterinis poveikis nėra vien tik šio junginio funkcija. Medaus biologinį aktyvumą lemia kompleksinė medžiagų visuma, todėl du mėginiai su tuo pačiu UMF gali pasižymėti skirtingu poveikiu. Antra, UMF buvo vertintas tik in vitro sąlygomis, kurios ne visada atspindi realų biologinį poveikį žmogaus organizme. Tačiau rinkodaroje šis rodiklis dažnai pateikiamas kaip tiesioginis medicininio efektyvumo indikatorius. Trečia, MGO koncentracija Manuka meduje gali didėti laikymo metu, nes jis susidaro iš dihidroksiacetono (DHA). Tai reiškia, kad tas pats medus laikui bėgant gali įgyti aukštesnį UMF, todėl šis rodiklis iš dalies priklauso ne tik nuo nektaro kilmės, bet ir nuo sandėliavimo sąlygų. Galiausiai svarbu pažymėti, kad UMF yra licencijuotas, privačios organizacijos administruojamas prekės ženklas, o sertifikavimas gamintojams yra mokamas. Egzistuoja ir alternatyvios vertinimo sistemos, tokios kaip MGO ar NPA, kurios kartais pateikia skirtingus rezultatus.

2005–2020 m. Naujosios Zelandijos medaus rinkoje vyko tikras sprogimas. Bičių šeimų skaičius Naujojoje Zelandijoje augo apie 10 % per metus. Tą mums sako statistika, tačiau už jos slypi dar viena įdomi šios istorijos detalė - į šį sektorių Naujojoje Zelandijoje pradėjo investuoti ne tiek tradiciniai bitininkai, bet ir instituciniai investuotojai. Didelės investicijos atėjo iš įvairių investicinių fondų ir didelių žemės ūkio bendrovių. Susiformavo neįprastas bitininkystės modelis: investuotojai supirkinėjo mažiau produktyvias ganyklas, sodino Manuka krūmus, laukė kol plantacijos taps tinkamos medunešiui. Medaus gamyba per dešimtmetį padvigubėjo. 2020 m. Naujoje Zerlandijoje bendras medaus eksportas pasiekė ~425 mln. NZD,  iš jų Manuka sudarė 70-75 % vertės, tuo tarpu ne-Manuka medus – tik ~11 % vertės. Nors pagal kiekį Naujoji Zelandija pagamina tik apie ~1 % pasaulio medaus, ji sugebėjo  sugeneruoti beveik 9 % pasaulinės prekybos vertės.  Bitininkystė Naujoje Zelandijoje tapo nebe žemįs ūkio šaka, o didelės vertės verslu, į kurį patenka tie, kas turi pakankamai kapitalo. Kai kurios investicijos apėmė visą vertės grandinę: žemės įsigijimą, Manuka daiginimą ir sodinimą, bitynų įrengimą ir eksportą. Tokiu būdu buvo siekiama kontroliuoti aukštos pridėtinės vertės produktą nuo nektaro iki galutinio vartotojo. Tačiau vėliau tai prisidėjo ir prie perprodukcijos, kainų kritimo, ir kai kurių investuotojų pasitraukimo.

Situacija šiandien: perprodukcija nuo investicinio bumo

Manuka medaus kainos kilo labai sparčiai, atsirado didelė eksporto paklausa (ypač Kinijoje), tačiau buvo sukurta situacija, kai bičių šeimų skaičius ir įveisiamų plantacijų plotrai augo greičiau nei reali rinkos paklausa. Kai pasiūla viršijo paklausą neišvengiamai atsitiko neišvengiama: pradėjo kristi supirkimo kainos ir atsirado neparduoto medaus sandėliuose, kas negerina bendros rinkos situacijos. Net premium klasės segmente galiausiai kaina tampa pagrindiniu paklausą ribojančiu veiksniu.

Neproporcingas gamybos augimas buvo ne vienintelė priežastris lėmusi tai, kad po 2020 metų manuka medaus pasaulinė kaina pradėjo mažėti. Rinkoje ilgą laiką buvo komunikuojama didesnis UMF reiškia geresnį medų, tačiau realus biologinis poveikis ne visada proporcingas UMF. Tai sumažino vartotojų pasitikėjimą ir pasirengimą mokėti labai aukštą kainą. Be to, COVID-19 laikotarpiu stipriai išaugo „imunitetą stiprinančių“ produktų paklausa, o manuka buvo suvokiamas kaip natūralus antibakterinis produktas, tačiau pirkėjų lūkesčių šiuo atveju jis dažnai nepateisindavo. Reikia paminėti, kad pati „imuniteto stiprinimo“ sąvoka yra daugiau rinkodarinė nei biologinė. Imuninė sistema nėra raumuo, kurį būtų galima paprasčiausiai „sustiprinti“ vienu produktu ar papildu, todėl nenuostabu, kad manuka medus, kurio sėkmė buvo pagrįsta vieno aktyvaus junginio marketingu, negalėjo pademonstruoti unikalaus poveikio, o tik unikalų manuka faktorių (UMF). Ilgainiui rinka pasiekė tašką, kai vartotojai pradėjo rinktis pigesnius funkcinio maisto produktus ir kitus „supermaistus“.

Istorija mėgsta kartotis. Didėjant manuka medaus kainoms rinkoje atsirado klastočių, pavyzdžiui, mažai kam žinomas ir nepopuliarus Kanuka medus, bičių surenkamas iš giminingo augalo Kunzea ericoides. Botaniškai artima Manukai rūšis išskiria nektarą, kurios pagrindu pagamintas kanuka medus organoleptiniu požiūriu labai panašus į žemesnės klasės Manuka medų, todėl jo atsiradimas rinkoje sukūrė papildomą konkurencinį spaudimą, kas tampa panašu į situaciją su viržių medumi. Taigi Kanuka medus  taip pat netiesiogiai veikia Manuka vertės suvokimą.

Naujosios Zelandijos vyriausybė investavo milijonus į Manuka „marketingą“, bet dažniausiai tai buvo daroma per mokslą, kilmės apsaugą ir prekės ženklo kūrimą, o ne tiesioginę reklamą. Tokios investicijos iš esmės pavertė Manuka ne tik žemės ūkio produktu, bet ir strategiškai saugomu nacionaliniu prekės ženklu. Manuka medaus istorija Naujojoje Zelandijoje yra išskirtinis pavyzdys, kaip moksliniai tyrimai, valstybės parama ir nuoseklus kilmės bei kokybės standartizavimas gali paversti anksčiau menkaverčiu laikytą vietinį produktą globaliu aukštos pridėtinės vertės prekės ženklu. Nors pastaraisiais metais stebimas supirkimo kainų mažėjimas, pasiūlos perteklius ir rinkos korekcija rodo, kad net ir sėkmingiausi „premium“ segmentai nėra apsaugoti, tačiau Manuka medus  matyt išsiskiria ne tik savo savybėmis, bet ir  išlieka reikšminga sėkmės istorija. Ji parodo, kad kryptingos investicijos į mokslą, autentifikavimą ir kilmės apsaugą gali iš esmės pakeisti viso žemės ūkio sektoriaus ekonominę trajektoriją – net jei rinka ilgainiui grįžta į labiau subalansuotą būseną.

Nuoširdžiai dėkojame už skirtą finansinę paramą įgyvendinant projektą BITE-KV-26-1-00569-PR001. Šis straipsnis parengtas projekto lėšomis, skirtomis pagal Lietuvos kaimo plėtros 2023–2027 m. programą „Parama bitininkystei“.

Doc. dr. Ilona Zamaraitė